Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą pasiekė istoriko, profesoriaus,
visuomenininko, skauto Jono Dainausko archyvai ir bibliotekos
dalis, kita, didžioji dalis jau buvo Jaunimo centre ir užėmė gana
dideles patalpas. Po istoriko mirties 2000 m. jo šeima atidavė
likusią dalį LTSC saugoti ir tvarkyti. Darbščiosios bibliotekininkės
iš Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Dalia Pečiulienė
ir Regina Švabauskaitė, besisvečiuodamos LTSC turėjo galimybę
susipažinti ir padėjo sutvarkyti archyvą bei knygas. Lituanistikos
tyrimo ir studijų centro valdybos nutarimu
a.a. Jono Dainausko archyvas ir biblioteka
nebus išskirstyta. Kiekvienoje knygoje yra įdėtas žymeklis su
J. Dainausko pastabomis. Tarp laikraščių ir žurnalų daug
rankraščių įvairiais Lietuvos istorijos klausimais, paskaitų
konspektų, skaitytų Pedagoginiame lituanistikos institute,
atsiliepimų į istorinius straipsnius, pasirodžiusius laikraščiuose,
komentarų. Tenka tik stebėtis, kiek daug žmogus rašė,
kokiomis įvairiomis temomis domėjosi, kiek daug kalbų mokėjo.
Randame ir hebrajų, vokiečių, anglų, lietuvių, lenkų, rusų
kalbomis parašytų straipsnių, kai kurie gal buvo jau spausdinti
spaudoje, kai kurie taip ir liko tik popieriuje... Istorikams, kurie dar parašys ne vieną
mokslinį darbą apie J. Dainauską, tai bus tikras lobis. Norėdami išlaikyti
autentiškumą, stengsimės neišardyti istoriko paliktų relikvijų. Bus įrengta ne tik J.
Dainausko istorinė biblioteka, jo memorialinis darbo kambarys, bet ir sukurta aplinka,
kurioje šis žmogus tiek metų dirbo ir savo žinias bei sugebėjimus atidavė Lietuvai.
Su J. Dainausko memorialine biblioteka bei archyvu LTSC gavo ir gausią tarybinės
literatūros biblioteką, kuri yra vienintelė tokia gausi Amerikoje, o galbūt ir už jos ribų.
